Nuo vasaros atostogų aštuntųjų klasių berniukai ir mergaitės mokėsi islamo temos. Išvyka į mečetę užbaigė pamokų ciklą. Beveik keturis kilometrus iki Burgstrasse gatvės Gronau miestelyje klasė greitai įveikė dviračiu ir jau stovėjo prie pastato, kuris iš pirmo žvilgsnio nepanašus į maldos vietą. Trys islamo bendruomenės nariai šiltai pasitiko grupę prie įėjimo ir pradėjo aiškinti, kad iš pradžių pastatas buvo gėlių parduotuvė, kurią į mečetę pavertė patys bendruomenės nariai.
Ekskursijos po mečetę metu mokiniai greitai suprato, kad islamo maldos namai yra skirtingai suprojektuoti nei krikščionių bažnyčios. Vietoj aukštų lubų, spalvingų langų ir nuolat įrengtų suolų juos pasitiko plati, šviesi patalpa su jaukiu maldos kilimėliu, kur tikintieji renkasi melstis. Dar vienas skirtumas: patalpos pakraštyje buvo tik kelios sėdimos vietos, ir jos skirtos tik pagyvenusiems ar sergantiems bendruomenės nariams. Dauguma maldininkų meldėsi stovėdami, sėdėdami arba lenkdamiesi tiesiai ant kilimo - fiziškai aktyvi maldos forma, kuri daugeliui jaunų žmonių buvo nauja. Taip pat buvo aptartas erdvinis vyrų ir moterų atskyrimas maldos metu. Klasė sužinojo, kad moterys meldžiasi atskiroje erdvėje, kad galėtų ramiai ir susikaupti. Ši tvarka sulaukė susidomėjimo ir paskatino diskusijas apie įvairias religines tradicijas ir jų reikšmę kasdieniame gyvenime.
Nepaisant architektūros ir procedūrų skirtumų, mokiniai taip pat atrado daug panašumų tarp islamo ir krikščionybės. Abi religijos garbina vieną Dievą ir teikia didelę reikšmę garbinimui ir maldai, kurie yra pagrindiniai religinio gyvenimo komponentai. Ir Biblija, ir Koranas laikomi šventaisiais raštais, teikiančiais patarimus ir paguodą. Pagarba kūrinijai, meilė artimui ir moraliai atsakingo gyvenimo siekis taip pat vienija šias dvi religijas. Jaunuoliams ypač didelį įspūdį paliko tai, kaip stipriai, nepaisant religinių skirtumų, į pirmą vietą iškeliamos tokios etinės vertybės kaip užuojauta, teisingumas ir žmogiškumas.