Mokiniai mažomis grupelėmis su dideliu džiaugsmu ir natūralumu keliavo į Merschstraße, Oststraße ir Wilhelmstraße. Žydų šeimų suklupimo akmenys buvo valomi ir šveičiami kempinėmis ir šepečiais. Mokiniai ne tik valė akmenis, bet ir palaikė gyvą atmintį apie kančias, kurias sukėlė žydų moterų, vyrų ir vaikų deportacijos ir žudynės. Taigi dailininko Gunterio Demnigo sukurti akmenys suklupus tapo mūsų mokinių "gyvosios istorijos" dalimi, nes jie tapo neatsiejama kasdienio mokyklos gyvenimo dalimi. Klupimo akmenys verčia suklupti ant baisių mūsų istorijos įvykių ir tapo kančios ir dėkingumo simboliu.
